LTEN

Korupcija. Kas tai?

„Neiškraipyk teisingumo, nerodyk šališkumo, neimk kyšio, nes kyšis aptemdo išmintingųjų akis ir iškraipo teisiųjų bylą.“

(Šventasis Raštas, Įst. 6,19)

 

„Nepriimk dovanų, nes dovanos matantiems aptemdo akis ir iškraipo teisiųjų darbus.“

(Pradžios Knyga, 8, t.p. Įst. 19)

 

„Nesisavinkite vienas kito turto, jei Jūs neturite tokios teisė. Neduokite kyšių teisėjams tik tam, kad nedoru būdu gauti dalį visuomeninio turto (žinant, kad jis jums nepriklauso)“

(Koranas, Sura Baraga, 188)

 

 

KORUPCIJOS FENOMENAS

 

Korupcija (lot. corruptio – gadinimas, papirkimas) – piktnaudžiavimas patikėta galia, pareigomis siekiant asmeninės naudos sau (kartais ir kitiems asmenims). Tai yra neigiamas socialinis reiškinys, kuriam dalis visuomenės pritaria, siekdama naudos ir visiškai nesirūpindama dėl kitiems žmonėms ir valstybei daromos žalos.

Korupcijos fenomenas (reiškinys) žinomas nuo seniausių laikų – jis atsirado kartu su valstybe ir tam tikrais viešosios valdžios institutais. Kiekvienu istoriniu laikotarpiu korupcijos reiškinys pasižymėjo specifiniais bruožais, įvairiomis formomis ir tendencija kisti, prisitaikyti prie socialinės aplinkos pokyčių. Nuo

XIX a. pab. iki XX a. pr. kova su korupcija pamažu tapo reikšmingu visuomenės ir valstybės politinės kovos įrankiu.

Dabartiniu metu korupcijos fenomenas laikomas vienu iš pagrindinių faktorių, trukdančiu įgyvendinti teisinės valstybės koncepciją ir įdiegti kompetentingos, skaidrios bei atviros valstybės tarnybos pagrindus. Korupcinio pobūdžio veikla būdinga valdžios, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovams ar net pavieniams asmenims. Korupcija egzistuoja skirtingo išsivystymo

lygio valstybėse. Ilgą laiką vyravusią nuostatą, kad palankesnės sąlygos korupcijai pasireikšti yra autoritarinėse valstybėse, pakeitė pastaruoju metu iškilę korupcijos skandalai įvairiose senų demokratijos tradicijų šalyse (Vokietijoje, D.Britanijoje, Turkijoje, ES institucijose ir kt.).

Korupcijos fenomeno įsigalėjimą įtakoja ne tik korupcijos sampratų įvairovė ir jų kaita, bet ir korupcijos priežasčių bei atsiradimo veiksnių analizė.

 

Politiniai, administraciniai ir teisiniai veiksniai

Korupciją skatina tokie pagrindiniai politiniai, administraciniai ir teisiniai veiksniai: a) teisėkūros proceso reglamentavimo trūkumai; b) galiojančių teisės normų dviprasmiškumas; c) nuolatinės įstatymų spragos (mokesčių sistema); d) teisės normų taikymo patirties trūkumas laisvos rinkos sąlygomis; e) silpna valstybės ir visuomenės teisėkūros proceso kontrolė; f) valdžios veiksmų skaidrumo trūkumas; g) politinio valdymo nestabilumas; h) politinės valios kovai su korupcija stoka; g) korupcijos vyravimas teisėsaugos institucijose; h) neracionalus ar neveiksmingas valstybinių institucijų ar įstaigų administravimas, netinkamas administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, neefektyvus valstybinių lėšų valdymas ar panaudojimas; i) valstybės tarnautojų nepakankama kompetencija; j) valstybės tarnautojų etikos trūkumai, kurie iškreipia korupcijos suvokimą ir tyrimų duomenis apie korupcijos paplitimą.

Sprendžiant su korupcija susijusias problemas teisinėmis priemonėmis per mažai dėmesio skiriama teisės aktų ar jų projektų kokybei, todėl teisės aktų reikalavimų dažnai nepaisoma arba laikomasi biurokratinio požiūrio į jų įgyvendinimą. Dėl šios priežasties dažnai susiduriama su pernelyg formaliu požiūriu į antikorupcinių priemonių įgyvendinimą, nesuvokiama antikorupcinės veiklos svarba ir prasmė. Lietuvoje kova su korupcija pagrįsta nacionaline ir tarptautine teise.

 

Ekonominiai veiksniai

Korupcijos kaip socialinio reiškinio įsigalėjimą skatina šie ekonominiai veiksniai: a) šešėlinė ekonomika ir finansinių srautų disbalansas (didina infliaciją ir skurdina visuomenę); b) žemas darbo užmokestis (neužtikrina valstybės tarnautojams normalaus pragyvenimo, skatina ieškoti bet kokių kitų papildomų pajamų); c) perdėtas valstybės kišimasis į privatų verslą (netinkamas jo reglamentavimas, politinės priemonės); d) neskaidri konkurencija (atskiri subjektai gauna milžiniškus pelnus), e) verslo sektoriaus monopolija (neigiamai veikia mokesčių įmokas į valstybės biudžetą, stabdo tiesioginių užsienio investicijų atėjimą).

Kaip rodo tarptautinė patirtis, ekonominį korupcijos mastą sunku tiksliai nustatyti, kadangi taikant skirtingas skaičiavimo metodikas galima gauti visiškai skirtingus duomenis apie korupcijos paplitimą. Didžioji dalis tyrimų, susijusių su korupcija, skirti verslo patiriamiems nuostoliams ar šalies gyventojų išlaidoms, skirtoms kyšiams, apskaičiuoti.

 

Socialiniai - kultūriniai veiksniai

Korupciją skatina tokie pagrindiniai socialiniai – kultūriniai veiksniai: a) pilietinės visuomenės neaktyvumas; b) žemas visuomenės narių pragyvenimo lygis; c) socialinis nestabilumas, neužtikrintumas dėl savo ateities; d) darbo vietų trūkumas; e) ilgaamžės kyšių ėmimo ir davimo tradicijos viešajame sektoriuje (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje); f) visuomenės pakantumas korupcijai ir jos toleravimas; g) piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje.

Socialiniai – kultūriniai veiksniai didesnį poveikį daro smulkiajai nei sisteminei korupcijai. Smulkioji korupcija būdinga socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams ir žemesniojo lygio valstybės tarnautojams, o ekonominė jos žala valstybei nėra didelė, kadangi „įvairūs neteisėti mokėjimai“ maži. Tačiau ši korupcijos forma turi didelį neigiamą moralinį poveikį: su tokio tipo korupcija gyventojai susiduria kasdieninėje aplinkoje, todėl, nors ir vienkartinė, neigiama jų patirtis sukuria įspūdį apie masiškai paplitusias ir visus valdžios lygius apimančias korumpuotas veikas (pvz., kyšininkavimą).

 

Technologiniai veiksniai

Naujos technologijos ir paslaugų kompiuterizavimas padeda sumažinti korupciją bei padaro valdymą skaidresnį, tačiau vis daugiau viešųjų paslaugų perkeliant į elektroninę erdvę sudaromos prielaidos naujoms korupcijos formoms ir būdams atsirasti. 2010 m. JT atliktoje el. Valdžios apžvalgoje „El. valdžios įtaka finansinio ir ekonominio nuosmukio metu“ pateikiamas sisteminis informacijos ir ryšių technologijų įtakos, didinant skaidrumo, efektyvumo ir priėjimo prie viešųjų paslaugų bei piliečių dalyvavimo, įvertinimas. 2012 m. Lietuva pagal el. valdžios dalyvavimo indeksą užėmė 29 vietą iš 193 reitinguotų valstybių ir atsidūrė aukščiau už daugelį ES valstybių tokių kaip Italija, Lenkija, Čekija, Graikija.

Teigiama, kad labiausiai elektroninės valdžios plėtra stringa korupcijos pažeistose valstybės viešojo valdymo srityse, tokiose kaip statybos leidimų išdavimas, žemės paskirties keitimas ir kt. Valstybės ir savivaldybių įstaigos nederina savo veiksmų diegdamos naujas informacines technologijas, nes veiksmingas jų naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą, užtikrinti informacijos valdymo sistemų veikimą, disponuojamos informacijos apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą, supaprastinti įvairių dokumentų išdavimo, derinimo ir administracinių sprendimų priėmimo procedūras, didinti jų skaidrumą ir atvirumą visuomenei.

 

 

„Korupcija (...) ypač kėsinasi į asmens orumą, tiek to, kuris ją vykdo, tiek to, kuris kenčia dėl jos padarinių...Iš tikrųjų korupcija apiplėšia visus piliečius, o silpniausiųjų bei neapsaugotųjų atveju ji yra dar ir baisus nusikaltimas“.

Bruno Musaro

Apaštalinis nuncijus, arkivyskupas (1996)

 

 

„Vien politinės valios kovai su korupcija nepakanka, ji turi sklisti ir iš tautos bei pilietinės visuomenės (...). Jei funkcionuoja korumpuota sistema, valdžia ir visuomenė turi mažai šansų laimėti. Todėl mums reikia drąsių žmonių, besivadovaujančių aukštomis etikos normomis, kurie būtų pasiryžę korupcijos į savo aplinką daugiau nebeįsileisti. Mums reikia žmonių, kurie yra sistemos viduje ir pastebi nesklandumus, kurie tam tikromis aplinkybėmis susidūrę su korupcijos atvejais, ne tyli, o kažko imasi“

Peter Eigen

Transparency international įkūrėjas,

„Korupcijos tinklas“ (2006)

 

 

Šaltiniai:

1. United Nations E-Government Survey 2012. Prieiga internete: http://unpan3.un.org/egovkb/datacenter/CountryView.aspx

2. Clean Business is Good Business: the Business Case Against Corruption (2008). The International Chamber of Commerce, Transparency International, the World Economic Forum Partnering Against Corruption Initiative (PACI) and the UN Global Compact. Prieiga internete: http://www.unglobalcompact.org/docs/news_events/8.1/clean_business_is_good_business.pdf

3. Gutauskas, A. (2008). Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų baudžiamojo teisinio vertinimo aspektai. Verslo ir teisės aktualijos, 2, 23-33.

4. Justickis, V. (2001). Kriminologija. 1 dalis. Vilnius: MRU Leidybos centras. P. 344–345.

5. Klitgaard, R. ir kt. (2000). Korumpuoti miestai: praktinis korupcijos gydymo ir prevencijos vadovas. Prieiga internete: http://transparency.lt/media/filer_public/2013/01/22/korumpuoti_miestai.pdf

6. Mishra, A. (2005). The Economics of Corruption. London: Ofxgrod Univerity Press

7. Piliponytė, J. (2004). Korupcija: teoriniai bandymai apibrėžti ir paaiškinti. Sociologija, 2, 83-95.

8. Rose-Ackerman, S. (2001). Korupcija ir valdžia: priežastys, padariniai ir reforma. Vilnius: Vaga.

9. Schneider, F. (2007). Shadow Economies and Corruption all over the World: New Estimates for 145 Countries. Economics, 9, 29-33.

10. Šatienė, G. (2005). Kriminalistinio korupcijos apibūdinimo ypatumai. Jurisprudencija: mokslo darbai, 65(57), 113-121.

11. The EU Serious and Organised Crime Threat Assessment: SOCTA 2013. Europol: European Police Office, 2013. Prieiga internete: https://www.europol.europa.eu/sites/default/files/publications/socta2013.pdf

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 5
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas