LTEN

Smurto šeimoje priežastys ir požymiai

Sigitas Mecelica

Smurto šeimoje priežastys ir požymiai

Smurtas tai fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, tai prievartinis laisvės suvaržymas, darantis įtaką normaliai egzistuoti.

Nagrinėjant smurto artimoje aplinkoje arba smurto šeimoje, arba buitinio smurto apraiškas bei su tuo susijus problemas neretai  pasigirsta kontraversiškų nuomonių, kad dažnai patys vyrai tampa tokio smurto aukomis. Neabejotina, kad pasitaiko smurtaujančių moterų, tačiau apskritai moterų smurtas nėra paplitęs taip, kaip vyrų smurtas. Moterys dažniausiai yra priverstos gintis. Jų smurtas retai kada pasikartoja ir paprastai nepadaro žalos. Be to, jei vyras patiria prievartą, jis paprastai neturi pagrindo gyventi baimėje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėdami smurto šeimoje temą, kalbėsime apie smurtą prieš moteris.

Norint suprasti smurto artimoje aplinkoje ir konkrečiai smurto prieš moteris  atvejų sudėtingumą, labai svarbu žinoti apie moterų žmogaus teises bei su tuo susijusius įvykius. Moterų žmogaus teisės – tai istoriškai nesena sąvoka. Ši sąvoka atsirado vykstant procesui, kuris prasidėjo 1948 metais, Jungtinių Tautų (Toliau JT) Generalinei Asamblėjai priėmus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Šios Deklaracijos tikslas buvo propaguoti taiką ir ginti žmogaus teises. Žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir neatimamos.

 Sąvoka visuotinės reiškia, kad visi žmonės , nepriklausomai nuo rasės, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, turi teisę į jas. Nedalomos - žmogaus teisės, ar tai būtų pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės ar kultūrinės, visos jos yra vienodai svarbios. Atsisakius vienos iš teisių sutrukdoma naudotis kitomis teisėmis. Tarpusavyje priklausomos: kiekviena iš žmogaus teisių prisideda prie asmens žmogiškojo orumo įgyvendinimo. Vienos teisės patenkinimas dažnai visai ar dalinai priklauso nuo kitų teisių patenkinimo.

Nors Deklaracija buvo pripažinta geriausia XX amžiaus susitarimo dėl žmogaus teisių priemone, pripažįstama, kad moterų teisėms stigo tinkamo įvertinimo ir pripažinimo.

1993 m. Vienoje vykusios konferencijos žmogaus teisių klausimais metu, JT valstybės narės paskelbė, kad moterų ir mergaičių teisės, o taip pat ir moters žmogaus teises propaguojančios tarptautinės priemonės, turėtų būti JT veiklos, kovojant už žmogaus teises, dalimi. Konferencijos metu paskelbtoje Deklaracijoje ir Vienos veiksmų programoje buvo patvirtinta, kad “moters teisės yra žmogaus teisės”.

2011m gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šio įstatymo tikslas buvo siekti ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Įstatyme buvo nustatyta, kad artima aplinka , tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Sąvoka “smurtas artimoje aplinkoje” apima visų formų smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį ar ekonominį..

Be sunkių smurto pasekmių moterims, smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia ir visuomenę, keldamas grėsmę šalies vystymuisi ir demokratijai. Šalyje, kur dažni smurto artimoje aplinkoje atvejai ir, kurioje šiai problemai spręsti trūksta tinkamų įstatymų bei teisės gynimo priemonių arba institucijos, įpareigotos taikyti įstatymų reikalavimus, nepakankami tinkamai tai vykdo , arba tam neskiria pakankamai  dėmesio ,gali patirti neigiamas pasekmes.

Pirmiausiai yra pažeidžiami teisinės valstybės principai: moterys, kurių pagrindinės teisės buvo pažeistos, neturi galimybės kreiptis į teismą, todėl smurtautojai išlieka nebaudžiami. Neveiklumas neigiamai veikia ekonominį šalies vystymąsi, patiriama ekonominė žala, nes smurto aukos dėl patirtų fizinių sužalojimų negali dirbti, tai yra - tampa ekonomiškai neaktyvios, padidėja gydymo, teisėsaugos bei teisėtvarkos, aukos apsaugos bei kitos išlaidos. Daromas didžiulis neigiamas poveikis vaikų vystymuisi - vaikai, smurto artimoje aplinkoje liudininkai arba tiesioginės aukos, patiria sveikatos ir elgesio problemas, apribojamos mokymosi galimybės, jiems sudėtinga bendrauti su bendraamžiais. Tokie vaikai gali turėti polinkį į savižudybę. Suaugę berniukai gali turėti polinkį smurtauti, o mergaitės - toleruoti smurtą prieš jas pačias.

Egzistuoja nemažai teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti smurto artimoje aplinkoje priežastis bei  paplitimą. Kai kuriose teorijose tai motyvuojama asmeninio pobūdžio priežastimis, alkoholio ar narkotikų vartojimu, nukentėjusiosios veiksmais, psichinėmis ligomis, stresais, šeimos narių smurtavimu ir panašiai. Tenka pripažinti, kad dalis visuomenės pateisina smurtą prieš artimoje aplinkoje esančius asmenis, todėl neatmestina ir kita teorija, kad  priežastys glūdi socialinėse struktūrose. Moterų skriauda šeimose atspindi plačiąsias visuomenės struktūras ar joms būdingą lyčių bei ekonominę nelygybę. Tokioje situacijoje smurtas ne tik nelaikomas nukrypimu nuo normos, bet ir kuo plačiausiai toleruojamas. Tokiu būdu dalis visuomenės bando išplėsti ir stiprinti vyro vaidmenį šeimoje: moters įžeidimas yra vyro galios demonstravimas, o moteris yra tik žemesnė, priklausoma būtybė, esanti vyro įtakoje. Tokiu būdu galima daryti prielaidą, kad moterų socialinė, politinė ir ekonominė priklausomybė nuo vyrų lemia ir smurtą  prieš jas.

Lietuvoje pakankamai kritiškai vertinamas teiginys, kad smurto priežastis prieš moteris yra dėl jos lyties, tai yra kad ji yra moteris arba paveikia daugiausiai moteris. Suprantama ir tokių kritikų motyvai – pasitvirtinus šiam teiginiui tampa akivaizdu, kad ne tik pažeidžiamos pagrindinės moters žmogaus teisės, bet yra ir viena iš diskriminacijos formų dėl lyties. Lytis - tai visuomenės sukurti vaidmenys, elgesio principai, kitos savybės, kurias visuomenė priskiria atitinkamai moterims ir vyrams.

Aišku, kad neįmanoma surasti vienintelio teisingo smurto šeimose paaiškinimo, todėl, kokios bebūtų priežastys, šio reiškinio pateisinti negalima. Turime prisiimti atsakomybę ir stengtis išgyvendinti smurtą.

 

 

Šaltiniai

1. Žmogaus teisės. Jungtinių Tautų dokumentai. Lietuvos žmogaus teisių centras 2000 m.

2. Vyrai, moterys ir smurtas. Per Elis Eliasson  Vilnius 2002 m.

3. Darbo su smurtaujančiais vyrais programa. I.Vizbarienė, D.Bubnienė Kaunas 2010 m.

4. Kompleksinė pagalba vaikui ir socialinės rizikos šeimai R.Laiconienė, R.Vidmantienė ir kt.

7. Seminaro Smurto šeimoje teisės reforma. Ch.Thomas ir K.Quaintance, Lietuva 2011 m.

 

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 12
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas