LTEN

Nusikalstatumo samprata

Inga Ulovič

 

Nusikalstamumo samprata

 

Siekiant išsiaiškinti, kaip kontroliuojamas nusikalstamumas Lietuvoje, visų pirma reikia apžvelgti teorinius aspektus, liečiančius nusikalstamumo kontrolę – nusikaltimo ir nusikalstamumo sampratas. Atrodytų nusikalstamumo samprata yra aiškiai suprantama kiekvienam žmogui, ji vartojama visur – žiniasklaidoje, teisėsaugos institucijų kalboje (Sakalauskas, 2009, p. 123), tačiau aiškinantis šią sampratą, būtina išsiaiškinti kartu ir nusikaltimo sampratą, kadangi nusikalstamumą apima visuma nusikaltimų. Šioje temoje daugiau yra aptariama nusikaltimo ir nusikalstamumo sampratos iš teisinės pusės, palyginant, kaip nusikaltimai buvo traktuojami Lietuvos Statutuose (I II III) ir dabartiniame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Lietuvos Statutuose (1529, 1566, 1588 m. redakcijos) kaip ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (LR baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas 2000, rugsejo 26d. Nr. VIII-1968, Vilnius), kuris bus aptartas kiek vėliau, nusikaltimas neabejotinai siejamas su neigiamu reiškiniu. Pirmajame Lietuvos Statute nusikaltimas siejamas su padaryta skriauda, neteisybe nukentėjusiojo atžvilgiu („krivda“), žalos padarymu. Statutuose į nusikaltimą buvo žiūrima iš nukentėjusiojo pozicijų, ir  nors jau tada nusikaltimai buvo susiejami su psichikos ligomis, amžiumi, tačiau bet kokiu atveju žala yra padaroma ir yra kaltas tas asmuo, kuris padaro nusikaltimą („škodnik“) (Vansevičius, S. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai- teisiniai institutai, pagal 1529, 1566, 1588m. Lietuvos Statutus. Vilnius: Mintis, 1981. p 79-80). Antrajame Statute nusikaltimas pereina į viešosios teisės sritį ir pripažįstamas pavojingu visuomenei ( pabrėžiama nusikalstamais veiksmais daroma žala valstybei. Nusikaltėliai tampa viešai persekiojami. Tuo tarpu Trečiajame Statute pirmiausiai pabrėžtas nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei, padidėja valstybinių nusikaltimų ir nusikaltimų valdymo tvarkai rūšių skaičius. (Andriulis, V; Maksimaitis, M; Pakalniškis, V et al. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 224).

    Taigi, Lietuvos Statutai davė pradžią tolesnei nusikaltimų plėtotei ir šiai dienai jau turime galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Nusikaltimas Lietuvos Statutuose buvo siejamas ne tik su minėta „krivda“, tačiau taip pat nusikaltimas pagal Statutus – tai „vystupok“. Tai reiškia, jog asmuo peržengia įstatymo ribas. Autorės manymu, net ir iš šiandieniniuose teisės aktuose ir net pačioje visuomenėje vyrauja toks nusikaltimo požiūris. Tačiau tarp Lietuvos Statutų galima įžvelgti ir požiūrio į nusikaltimą skirtumą. I Lietuvos Statute nusikaltimo padariniai buvo susiejami tik su nukentėjusiojo privačiais interesais, o II ir III Statute jau pabrėžiama, kad nusikaltimai yra pavojingi visai visuomenei (Kazlauskienė, 2004, p. 78 – 82). Autorės manymu, toks požiūris reiškia, jog nusikaltimai supriešina žmones, vieno nusikaltimo padarymas sąlygoja kitų nusikaltimų padarymą, todėl jie ir yra pavojingi visai visuomenei, o ne tik nukentėjusiajam. Taigi, galima teigti, jog nusikaltimas Lietuvos Statutuose – tai „krivda“ (skriauda, neteisybė) ir „vystupok“ – įstatymo pažeidimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nusikaltimas įvardijamas kaip pavojinga ir uždrausta veika, jie gali būti padaryta tyčia arba netyčia, ir už bet kokį nusikaltimą yra taikoma laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai yra skirstomi į neatsargius, tyčinius, nesunkius, apysunkius, sunkius, labai sunkius nusikaltimus. (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741). Šiame teisės akte nusikaltimo samprata yra įvardijama kaip neigiamas reiškinys, taip pat kaip ir Lietuvos Statutuose, kuris turi pasekmę – laisvės atėmimo bausmę. Tačiau akivaizdus skirtumas tarp Lietuvos Statutų ir dabartinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tas, jog pastarasis nepripažįsta mirties bausmės už nusikaltimą. Paskutiniajame Lietuvos Statute yra išskiriamos dvi nusikaltimų bausmės – mirties bausmė už „kruvinuosius“ nusikaltimus, ir piniginė bauda arba laisvės atėmimo bausmė už „nekruvinuosius“ nusikaltimus (15 min internetinis puslapis, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-nusikaltimai-ir-bausmes-treciajame-lietuvos-statute-582-415382).

Nusikaltimo sampratos palyginimai pateikiami 1 lentelėje.

 

1        lentelė. Nusikaltimo sampratos skirtumai ir panašumai Lietuvos Statutuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse

 

Panašumai

Skirtumai

1.  Nusikaltimas – tai neigiamas

reiškinys.

2.  Už nusikaltimą yra numatyta bausmė.

3.  Nusikaltimai padaromi tyčia arba ne-

tyčia.

1.      Lietuvos Statutuose vyravo mirties

bausmė už nusikaltimus, o Lietuvos

Respublikos baudžiamajame kodekse tik

laisvės atėmimo bausmė.

2.      Lietuvos Respublikos baudžiamajame

kodekse nusikaltimai yra išskirti smulkiau:

tyčiniai, neatsargūs, nesunkūs, apysunkiai,

sunkūs, labai sunkūs.

 

Apibendrinant galima teigti, jog nusikaltimo samprata, vyravusi Lietuvos Statutuose palaipsniui kiek keitėsi, tačiau teisinė jos reikšmė liko iki šiol. Nusikaltimai siejami su tam tikra žala nukentėjusiajam ir užtraukia tam tikrą bausmę asmeniui, padariusiam nusikaltimą.

 

Literatūra:

1.    Eismonaitė A., Beconytė G., Nusikalstamumo augimo Lietuvoje prognozė įvertinant jo erdvinę sklaidą ir sąsają su registruotu nedarbu, Filosofija, sociologija, Nr. 2, 2011, p.236.

2.    Kazlauskaitė R., Nusikaltimo samprata Lietuvos Statutuose ir Corpus Juris Canonici (lyginamasis aspektas), Jurisprudencija, t. 61(53).

3.    Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Valstybės žinios, 2015, Nr. VIII – 1029.

4.    Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741.

5.    Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymas, Valstybės žinios, 2002, Nr. IX – 816.

6.    Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, Valstybės žinios, 2004, Nr. IX – 2183.

7.    Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Valstybės žinios, 1990, Nr. I-851.

8.    Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Valstybės žinios, 2007, Nr.  I-480.

9.    Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo, Valstybės žinios, 2001, Nr. 194.

10.         Nacionalinė nusikalstamumo kontrolės koncepcija Lietuvoje, Valstybės žinios, 1992, Nr. 313.

11.         Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa. Patvirtinta LR Seimo2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383.

12.         Sakalauskas G., Nusikalstamumo sampratos dilema, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, Nr. 5, 2009, p. 123.

13.         Tartilas J., Nedarbo problema, Jurisprudencija, t. 74 (66), 2005, p. 30.

14.         Kuconis V., Nekrošius V., Teisėsaugos institucijos. V 2001, p. 11-16

15.         Tidikis R., Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 375, 387.

16.         Vansevičius, S. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai- teisiniai institutai pagal 1529, 1566, 1588m. Lietuvos Statutus: Mintis 1981 p. 79-80

17.         Andriulis V.; Maksimaitis M., Pakalniškis V., et.al. Lietuvos teisės istorija. Vilnius Justitia,2002, p.224

18.    15 min internetinis puslapis, <http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-nusikaltimai-ir-bausmes-treciajame-lietuvos-statute-582-415382>, (žiūrėta 2015.05.18).

19.    Finansinių nusikaltimų tarnybos internetinis puslapis, <http://www.fntt.lt/lt/96>, (žiūrėta 2015.06.01).

20.    Jurkonytė, L. Kodėl jaunas žmogus nusikalsta?, 2011. Bernardinų internetinis puslapis, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-08-lina-jurkonyte-kodel-jaunas-zmogus-nusikalsta/71761, (žiūrėta 2015.05.18).

21.    Krašto apsaugos ministerijos internetinis puslapis, <http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karo_policija.html>, (žiūrėta 2015.06.01).

22.    Lietuvos Respublikos muitinės internetinis puslapis, <http://www.cust.lt/web/guest/280>, (žiūrėta 2015. 06. 01).

23.    Lietuvos Respublikos internetinis puslapis, http://www.prokuraturos.lt/Default.aspx?tabid=36&error=Invalid+command+sent+to+ExecuteXmlReader.++The+command+must+return+an+Xml+result.&content=0, žiūrėta 2015.06.11)

24.    Naujosios Zelandijos teisingumo ministerijos 2009 m. kovo mėn. strateginės politikos reziumė, prieiga per internetą, <http://www.justice.govt.nz/justice-sector/drivers-of-crime/publications-and-background-information/documents/spb-theories-on-the-causes-of-crime>, (žiūrėta 2015. 05. 18).

 

Inga Ulovič, Mykolo Romerio universiteto, 3 kurso studentė, ištrauka iš Kursinio darbo „Nusikalstamumo kontrolė Lietuvoje“, 2015 m. - Kursinio darbo vadovė dr. Nendrė Černiauskienė, Mykolo Romerio universitetas, el.p.: nendre.cerniauskiene@corporatesecuritus.com

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 28
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas