LTEN

Nusikalstamumo priežastys

Nusikalstamumo priežastys

 

Darbo autorė sutinka su Jurkonyte (2011), kuri teigia, jog žmonės yra linkę teisti tuos asmenis, kurie nusikalto, tačiau net nebando suprasti, dėl ko jie nusikalsta, kas juos skatina tai daryti. Jurkonytė (2011), nagrinėdama jaunų žmonių nusikalstamumą teigia, jog labai daug ką lemia jų socializacijos procesas, asmenybė formuojasi bendraujant su šeima, draugais, taip pat įtaką socializacijai turi ir žiniasklaida. Pirmoje vietoje asmenybės formavimuisi turi šeima. Taip, kaip tėvai auklės vaiką, tokia asmenybė ir formuosis. Taigi šeima, auklėdama vaiką, gali arba skatinti vaiką nusikalsti, arba atvirkščiai – mokyti vaiką doro ir sąžiningo gyvenimo (Jurkonytė, 2011). Eismonaitė ir Beconytė kaip svarbiausią veiksnį nusikalstamumui įvardija nedarbą (2011, p. 236). Tartilas (2005) teigia, jog nedarbas yra vienas svarbiausių neefektyvių gamybos išteklių panaudojimo priežastis. Taip pat, šis autorius nedarbą apibūdina pagal jo poveikį žmogui – nedarbas sukelia finansinius sunkumus, nedarbas žmogų demoralizuoja, skatina psichikos ligas, nusikaltimus, savižudybes, skyrybas, alkoholizmą ir pan. (p. 30 – 31). Neturint nuolatinio užsiėmimo, padidėja rizika nusikalsti.

Vyrauja tam tikros teorijos, aiškinančios nusikaltimų priežastis. Biologinė teorija teigia, jog nusikaltimus lemia paveldėti genai, fizinis kūnas, vystymosi faktoriai, smegenų strūktura ar netgi hormonai. Visa tai lemia žmogaus elgesį atliekant arba neatliekant nusikaltimą. Taigi galima išskirti šiuos biologinius faktorius lemiančius nusikalstamumą – genai, neurologinis deficitas, aplinkos tarša. Antrąją teoriją galima būtų pavadinti „gyvenimo raida“. Ji teigia, jog nusikaltimams turi gyvenimo įvykiai, kurie prasideda jau nuo pat gimimo. Psichologinė teorija teigia, jog nusikaltimams turi įtakos žmogaus individudalus charakteris, socialiniai faktoriai, pažinimas ir vystymosi faktoriai. Žmogaus individualiam charakterio vystymuisi turi įtakos tėvų vaidmuo, vaikų auginimo praktika, nepriežiūra, netinkamas elgesys ir pan. Sociologinės teorijos esmė – nusikalstamumui turi įtakos kultūra, kalba, klasė, bendraamžių įtaka, kriminalinių subkultūrų įtaka ir pan. Taip pat, nusikalstamumui įtakos turi ir ekonominė padėtis – nedarbas, išssilavinimo stoka. Šiuos teiginius pateikia ekonominė teorija (Naujosios Zelandijos teisingumo ministerijos 2009 m. kovo mėn. strateginės politikos reziumė).

Be šių teorijų, taip pat reikėtų išskirti priežastis, kurios yra įtvirtintos teisiškai:

üišssilavinimo stoka. Dauguma nusikaltimų padaro tik pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys (apie 50%), kiek mažiau (apie 30%) – vidurinį, aukštesnįjį arba profesinį – apie 18 %;

ü apsvaigimas nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų;

üšeimos, mokymo įstaigų , specializuotų priežiūros ir teisių apsaugos įstaigų socialinės kontrolės ir priežiūros stoka;

ü ribotos valstybės galimybės teikti pagalba labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

ü visuomenės nepasitikėjimas valstybės valdymu ir teisine sistema;

ü valstybės institucijų, teisėsaugos ir kitų institucijų nepakankamas finansavimas (Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa. Patvirtinta LR Seimo2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383).

Kitas teisės aktas „Nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje koncepcija“ taip pat išskiria nusikaltimų priežastis, tačiau jos įvardijamos tik bendrai, neįvardijant konkrečių priežasčių: „Nusikalstamumas yra diferencijuotos visuomenės problema – ekonominės, politinės, teisinės ir kitų jos sistemų (posistemių) vidinių ir tarpusavio prieštaravimų padarinys. Kuo ryškesni šie prieštaravimai, tuo didesnė tikimybė nusikalstamumui plisti“ (Nacionalinė nusikalstamumo kontrolės koncepcija Lietuvoje, Valstybės žinios, 1992, Nr. 313).

 

Nusikalstamumo priežasčių ypatumai: priežastis, problema, pasekmė

 

2          lentelė. Nusikalstamumo priežastys, problema, pasekmė

 

PRIEŽASTIS

PROBLEMA

PASEKMĖ

1.Netinkama vaiko socializacija

Tėvų netinkamas auklėjimas, smurtas šeimoje, asocialios šeimos, smurtas, agresija

Vaikas linksta nusikalsti, tampa agresyvus ir mokosi iš tėvų klaidų, todėl ateity vis didėjanti smurtautojų socializacija.

2.Nedarbas

Būsto problema, valkatavimas; psichologiniai, finansiniai ir ekonominiai nuostoliai.

Finansiniai sunkumai, psichikos ligos, nusikaltimai, savižudybės, skyrybos, alkoholizmas.

3.Išsilavinimo stoka

Tinginystė, nenoras siekti geresnio gyvenimo; nėra rimto „įsikibimo į gyvenimą“

Bedarbystė, sunkiai integruojamas socialinių grupių užimtumas, skurdus gyvenimo būdas.

4. Alkoholizmas, narkotikai

Atsipalaidavimas, suteikia drąsos,

energijos, padeda užsimiršti nesek-

mes, nusivylimus, asociali šeima,

netinkama kompanija, draugai,

mokyklos įtaka, patyčios.

Priklausomybė, sveikatos, psichikos sutrikdymas; nedarbas, savižudybės.

5.Nepilnamečių nusikalstamumas

Nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, bendraamžių patyčios žiniasklaidos poveikis, draugų įtaka.

 

Linkę nesimokyti, patologiškai emocionalūs, tampa kriminaliniais nusikaltėliais.

6.Žiniasklaidos įtaka

Smurtinė informacija, filmai, portalai, žaidimai, kurie susiję ir su smurtu, ir su prievarta.. Jaunimas iš to mokosi, žiniasklaida daro jiems įtaka.

 

To pasėkoje tampama smurtiniais nusikaltėliais arba prievartautojais.

 

Taigi, kaip matome lentelėje išvardintos pagrindinės priežastys, dėl ko linkstama nusikalsti yra šios: netinkama vaiko socializacija, nedarbas, biologiniai faktoriai kaip genai, fizinis kūnas ir kt., gyvenimo neigiami įvykiai, žmogaus psichologiniai faktoriai kaip charakteris, gyvenimo supratimas, taip pat ir draugai, kultūra ir kiti faktoriai. Tam, kad padėti išspręsti šią problemą, reikia kurti efektyvias ir ugdyti prevencijos programas, skirtas šeimai ir jaunimui; didesnis bendravimas su vaikais tiek šeimose, tiek mokyklose; turi būti ugdomos programos paaugliams apie nusikalstamumą, jo žalą visų pirma pačiam sau, aplinkiniams, valstybei; vaikų užimtumas: stovyklos, ekskursijos. Tam, kad išvengtume ateityje didesnių padarinių (t.y. nusikalstamumo), turime padėti jaunesniajai kartai tinkamai socializuotis aplinkoje ir prie to turi prisidėti valstybė.

 

Literatūra:

1.    Eismonaitė A., Beconytė G., Nusikalstamumo augimo Lietuvoje prognozė įvertinant jo erdvinę sklaidą ir sąsają su registruotu nedarbu, Filosofija, sociologija, Nr. 2, 2011, p.236.

2.    Kazlauskaitė R., Nusikaltimo samprata Lietuvos Statutuose ir Corpus Juris Canonici (lyginamasis aspektas), Jurisprudencija, t. 61(53).

3.    Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Valstybės žinios, 2015, Nr. VIII – 1029.

4.    Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741.

5.    Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymas, Valstybės žinios, 2002, Nr. IX – 816.

6.    Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, Valstybės žinios, 2004, Nr. IX – 2183.

7.    Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Valstybės žinios, 1990, Nr. I-851.

8.    Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Valstybės žinios, 2007, Nr.  I-480.

9.    Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo, Valstybės žinios, 2001, Nr. 194.

10.         Nacionalinė nusikalstamumo kontrolės koncepcija Lietuvoje, Valstybės žinios, 1992, Nr. 313.

11.         Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa. Patvirtinta LR Seimo2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383.

12.         Sakalauskas G., Nusikalstamumo sampratos dilema, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, Nr. 5, 2009, p. 123.

13.         Tartilas J., Nedarbo problema, Jurisprudencija, t. 74 (66), 2005, p. 30.

14.         Kuconis V., Nekrošius V., Teisėsaugos institucijos. V 2001, p. 11-16

15.         Tidikis R., Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003, p. 375, 387.

16.         Vansevičius, S. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai- teisiniai institutai pagal 1529, 1566, 1588m. Lietuvos Statutus: Mintis 1981 p. 79-80

17.         Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalniškis V., et.al. Lietuvos teisės istorija. Vilnius Justitia,2002, p.224

18.    15 min internetinis puslapis, <http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-nusikaltimai-ir-bausmes-treciajame-lietuvos-statute-582-415382>, (žiūrėta 2015.05.18).

19.    Finansinių nusikaltimų tarnybos internetinis puslapis, <http://www.fntt.lt/lt/96>, (žiūrėta 2015.06.01).

20.    Jurkonytė, L. Kodėl jaunas žmogus nusikalsta?, 2011. Bernardinų internetinis puslapis, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-08-lina-jurkonyte-kodel-jaunas-zmogus-nusikalsta/71761, (žiūrėta 2015.05.18).

21.    Krašto apsaugos ministerijos internetinis puslapis, <http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karo_policija.html>, (žiūrėta 2015.06.01).

22.    Lietuvos Respublikos muitinės internetinis puslapis, <http://www.cust.lt/web/guest/280>, (žiūrėta 2015. 06. 01).

23.    Lietuvos Respublikos internetinis puslapis, http://www.prokuraturos.lt/Default.aspx?tabid=36&error=Invalid+command+sent+to+ExecuteXmlReader.++The+command+must+return+an+Xml+result.&content=0, žiūrėta 2015.06.11)

24.    Naujosios Zelandijos teisingumo ministerijos 2009 m. kovo mėn. strateginės politikos reziumė, prieiga per internetą, <http://www.justice.govt.nz/justice-sector/drivers-of-crime/publications-and-background-information/documents/spb-theories-on-the-causes-of-crime>, (žiūrėta 2015. 05. 18).

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 16
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas